- smiliai
- smiliai̇̃ prv.
.
.
smilus — smilùs, ì adj. (4) Rtr, NdŽ; L 1. Q361, MitI391, Kos36, Š, Snt, Grš, VšR, Škn mėgstantis gardėsius, smalstus, smailus, stalgus: Po kąsnį, po kąsnį – ir suėda smilì gaspadinė mėsą Jrb. Kiaulė labai smilì – jos nuo bulvių negali atginti Skrd.… … Dictionary of the Lithuanian Language
burti — 1 bùrti, bùria, būrė 1. intr. DŽ mesti burtus: Burkim, su kuo kam teks žaisti rš. 2. intr. SD404, R naudoti įvairias magiškas priemones, kerėti, žavėti: Boba būrė Tvr. Ir anie, kurie žynauja, bùria, nuodija DK73. Vieni meldėsi, kiti būrė, kiti … Dictionary of the Lithuanian Language